Grafo fon Gleizos nušvitimas
Grafas pajuto euforiją. Mėlynai dažytos durys jau seniai jam kėlė malonius traukulius, nuo pat tos dienos, kai pirmą karta pažiurėjo filmą, kuriame Helena buvo Ta, sugadinusia savipagalbos seansus. Grafas visados įsivaizduodavo, kad vėžininkų susitikimo metu jo grota yra už mėlynos spalvos durų, lygiai tokių pat, kokios buvo laiptų viršuje. Jis net apygarsiai sučiulbejo paskutinę Miulerio eilutę, kuri, jei tikėsime vertėju, atitiko duotąji momentą.
- Garsiau truputį?, - pusbalsiu tarė Sz. Neaišku, tai buvo klausimas ar teiginys - Sz. dažnai kalbėdavo tokia maniera. Beje, ji tikriausiai vienintelė salėje mokėjo vokiečių kalbą, todėl suprato paskutinį grafo teiginį ir pastebėjo loginį šuolį tarp aviganių medžioklės ir lyginimosi su dievais. Kitiems klausytojams tai nelabai užkliuvo, netgi šiek tiek pridėjo karmos taškų grafui kaip dvasiniam vadovui - Liuosaniferteto publika buvo įsitikinusi, kad kalbų mokėjimas yra esminis išsilavinusio žmogaus atributas, toks pat, kaip baltas poeto šalikas ar šviesūs LMTA džiazo katedros vokalistės plaukai.
Savaime suprantama, jog grafas nebegalėjo tinkamai paskirstyti dėmesio, tai nuvedė jį į nepaprastą nesusipratimą - priėjęs prie nebrandžios išvaizdos jaunuolio jis paspaudė jam ranką, tuo pačiu paduodamas stiklinę vandens. Jaunuolis nuo tos dienos pradejo mikčioti.
Tačiau grafui fon Gleizai tas rūpėjo mažiausiai, kadangi vos po keleto minučių jis jau lipo aukštyn. Liuosaniferteto publikai teko girdėti apie interaktyvius dėstymo metodus, todėl daug neklausinėdami visi nuslinko iš paskos, tačiau akyse matėsi tykus pritarimas, nebrandžiai atrodantis jaunuolis net kumštelėjo susižavėjęs vidutinio amžiaus moterį, kuri buvo tokia neišskirtinė, kad vargu ar verta daugiau apie ją kalbėti. Sąmyšis prie laiptų grafui nekėlė jokių problemų, kadangi jis kaip tik klaupėsi ir tuo pačiu atidarinėjo duris.
- Wisos kurwos rakam stowi!, - cyptelėjo J. Savo laiku ji buvo įgijusi patirtį, todėl galėjo drąsiai švaistytis dabl V raidėmis ir mažai tikslinei auditorijai skirtais šūksniais.
- Krikščionis? Babajus? Buržua?, - įžeidimai stiprėjo su kiekvienu spėjimu, tuo pažadindami vieno verslaus piliečio svajonę įsteigti lažybų punktą - bordelį. Tarsi tarp kitko ji pradėjo klausinėti šalia stovinčiųjų kaip šiemet grybai, bus ar nebus kriaušės. Temos apie gamtą neutralios, bet nebanalios - tinkamos pradėti pokalbiui. Deja, verslus pilietis kalbėtis ėmėsi su Amway firmos parnere įvairiose šalyse, jis sužinojo, jog Amway korporacijai priklausant firma "Nutrilite" gamina vitaminus ir maisto papildus tik iš natūralių žaliavų ir yra viena iš žymiausių firmų pasaulyje. Vėliau jį matė tik tie, kuriems reikia skysto indų ploviklio, už kurį niekas geriau neišvalo stalo sidabro ir neblizgančių puodų. Dar jį išvysti buvo galima Austrijoje, ten vyko Amway firmos partnerių seminaras. Jame verslus pilietis sutiko dar daugiau Amway firmos partnerių įvairiose šalyse. Jam tai laimė.
- Garsiau truputį?, - pusbalsiu tarė Sz. Neaišku, tai buvo klausimas ar teiginys - Sz. dažnai kalbėdavo tokia maniera. Beje, ji tikriausiai vienintelė salėje mokėjo vokiečių kalbą, todėl suprato paskutinį grafo teiginį ir pastebėjo loginį šuolį tarp aviganių medžioklės ir lyginimosi su dievais. Kitiems klausytojams tai nelabai užkliuvo, netgi šiek tiek pridėjo karmos taškų grafui kaip dvasiniam vadovui - Liuosaniferteto publika buvo įsitikinusi, kad kalbų mokėjimas yra esminis išsilavinusio žmogaus atributas, toks pat, kaip baltas poeto šalikas ar šviesūs LMTA džiazo katedros vokalistės plaukai.
Savaime suprantama, jog grafas nebegalėjo tinkamai paskirstyti dėmesio, tai nuvedė jį į nepaprastą nesusipratimą - priėjęs prie nebrandžios išvaizdos jaunuolio jis paspaudė jam ranką, tuo pačiu paduodamas stiklinę vandens. Jaunuolis nuo tos dienos pradejo mikčioti.
Tačiau grafui fon Gleizai tas rūpėjo mažiausiai, kadangi vos po keleto minučių jis jau lipo aukštyn. Liuosaniferteto publikai teko girdėti apie interaktyvius dėstymo metodus, todėl daug neklausinėdami visi nuslinko iš paskos, tačiau akyse matėsi tykus pritarimas, nebrandžiai atrodantis jaunuolis net kumštelėjo susižavėjęs vidutinio amžiaus moterį, kuri buvo tokia neišskirtinė, kad vargu ar verta daugiau apie ją kalbėti. Sąmyšis prie laiptų grafui nekėlė jokių problemų, kadangi jis kaip tik klaupėsi ir tuo pačiu atidarinėjo duris.
- Wisos kurwos rakam stowi!, - cyptelėjo J. Savo laiku ji buvo įgijusi patirtį, todėl galėjo drąsiai švaistytis dabl V raidėmis ir mažai tikslinei auditorijai skirtais šūksniais.
- Krikščionis? Babajus? Buržua?, - įžeidimai stiprėjo su kiekvienu spėjimu, tuo pažadindami vieno verslaus piliečio svajonę įsteigti lažybų punktą - bordelį. Tarsi tarp kitko ji pradėjo klausinėti šalia stovinčiųjų kaip šiemet grybai, bus ar nebus kriaušės. Temos apie gamtą neutralios, bet nebanalios - tinkamos pradėti pokalbiui. Deja, verslus pilietis kalbėtis ėmėsi su Amway firmos parnere įvairiose šalyse, jis sužinojo, jog Amway korporacijai priklausant firma "Nutrilite" gamina vitaminus ir maisto papildus tik iš natūralių žaliavų ir yra viena iš žymiausių firmų pasaulyje. Vėliau jį matė tik tie, kuriems reikia skysto indų ploviklio, už kurį niekas geriau neišvalo stalo sidabro ir neblizgančių puodų. Dar jį išvysti buvo galima Austrijoje, ten vyko Amway firmos partnerių seminaras. Jame verslus pilietis sutiko dar daugiau Amway firmos partnerių įvairiose šalyse. Jam tai laimė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą